aprūstinimas — sm. (1); Sut → aprūstinti. | refl. MP325, SD323, N. rūstinimas; aprūstinimas; įrūstinimas; susirūstinimas; užsirūstinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pasirūstinti — M pasidaryti rūsčiam: O išgirdę dešimtis pasirūstino ant dviejų brolių GNMt20,24. rūstinti; aprūstinti; įrūstinti; pasirūstinti; surūstinti; užrūstinti … Dictionary of the Lithuanian Language
surūstinti — tr. padaryti rūstų, supykdyti: Motyna lenkė, lepino dukterėlę, saugojos surūstinti Žem. Bet apgavai mus ir dievus surūstinai, išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv. Surūstintu veidu ir degančiais žvilgsniais pašoko ant kojų ir tarė rš. | … Dictionary of the Lithuanian Language
užrūstinti — tr. 1. Sut, N, M, DŽ padaryti rūstų, užpykdyti: Vieką (amžių) pragyvenau, nieko neažrūstinau ČrP. O, turbūt skaudžiai užrūstinau, kad mano tėvelis su manim nepasišneka LTR. Erelis užrūstintas tuo netveras iš apmaudo S.Dauk. Aš užrūstinau savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
įrūstinti — tr.; Q168, N padaryti rūstų, įpykdyti: Brolis tetą įrūstino, kad nežino, kaip beatgauti J. Tėvas įrūstintas pradest plakt tarną DP14. Negalėjo [velnio] išgalėti ir poną Dievą inrūstintą numaldyti WP2. Jei inrūstinti būsit, neturit griešyti Mž509 … Dictionary of the Lithuanian Language
